- išlojimas
- išlojìmas sm. (2) sugebėjimas kalbėti, plepėjimas: Ale o išlójimas! KlvrŽ. Tokiu išlójimu visus tik į pasiutimą įvedė Krš. \ lojimas; atsilojimas; išlojimas; sulojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsilojimas — atsilojìmas sm. (2) 1. [K] → atloti 6 (refl.): Atsilojimą gaunu B. 2. → atloti 8 (refl): Ot buvo atsilojimas: keikė, darkė, kiek tik norėjo! Skr. lojimas; atsilojimas; išlojimas; sulojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
lojimas — lojìmas sm. (2), lojimas (1) Sg 1. SD361, R212 → loti 1: Ir šunų lojìmas – kiba vagys atė[jo]! Kt. Lojimas be paliovos neduoda užmigtų V.Kudir. Balsas paneša tai į šunes lojimą, tai į veršiuko bliovimą Blv. Ar toli skalikų lojimas? Jrk49. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
sulojimas — sulojìmas sm. (2) → suloti 1: Išgirdau trumpą sulojimą ir tuoj po to šauksmą rš. Kiekvienas šuns sulojimas gyventojams giliai atsiliepdavo širdyse rš. | refl.: Šunų susilojimas skambėjo kaip pasveikinimas ir pasisveikinimas I.Simon. lojimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language